Juridinės formos pasirinkimas
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB)
Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra viena iš labiausiai paplitusių ribotos atsakomybės juridinių asmenų formų, kurios dalyviams priklauso bendrovės akcijos, tačiau šios akcijos nėra kotiruojamos atviroje rinkoje ir paprastai negali būti laisvai parduodamos ar perleidžiamos kitiems asmenims be kitų akcininkų sutikimo. Šią formą dažnai naudoja mažosios ir vidutinės įmonės.
Pagrindiniai uždarosios akcinės bendrovės (UAB) bruožai:
- Ribotas akcininkų skaičius: UAB gali steigti vienas ar daugiau fizinių ir (arba) juridinių asmenų, tačiau akcininkų skaičius negali viršyti dviejų.
- Apribotas akcijų perleidimas: UAB akcijomis paprastai negalima laisvai prekiauti atviroje rinkoje. Akcijoms perleisti kitiems asmenims reikia dabartinių akcininkų sutikimo arba įvykdyti bendrovės įstatuose nustatytas sąlygas.
- Ribota dalyvių atsakomybė: UAB akcininkai atsako tik tiek, kiek jie įnešė įnašų į bendrovės įstatinį kapitalą. Jų asmeninis turtas nerizikuoja dėl bendrovės skolų ar įsipareigojimų.
- Įstatinis kapitalas: Bendrovė turi turėti įstatinį kapitalą, padalytą į akcijas. Šis kapitalas naudojamas bendrovės veiklai finansuoti ir jos skoloms padengti. Mažiausia įstatinio kapitalo suma yra 1 000 EUR.
- Organizacinė struktūra: UAB gali turėti valdymo organą, pavyzdžiui, valdybą, kuri priima svarbiausius strateginius sprendimus ir valdo bendrovę.
MAŽOJI BENDRIJA (MB)
Mažoji bendrija (MB) – tai ribotos atsakomybės komercinė organizacija, kurios nariai asmeniškai neatsako už bendrovės prievoles. Tai populiari mažųjų ir vidutinių įmonių forma. Įstatymas nereglamentuoja mažosios bendrijos narių įnašų dydžio – juos nustato patys nariai. Ši teisinė organizacinė forma panaši į uždarąją akcinę bendrovę (UAB) ir abiem taikomos tos pačios teisinės nuostatos.
Pagrindinės mažosios bendrijos (MB) savybės:
- Ribotas narių skaičius: Mažoji bendrovė gali turėti ribotą narių skaičių, paprastai ne daugiau kaip 10, kurie visi turi būti fiziniai asmenys. Mažosios bendrovės nariai už bendrovės prievoles atsako tik savo kapitalo įnašų dydžiu.
- Įstatinis kapitalas: Mažoji bendrovė steigiama mažąja bendrove, kurios minimalus pradinis įnašas yra tik 1 euras.
- Valdymas: Mažajai bendrovei vadovauja jos nariai (steigėjai) arba paskirtas direktorius. Priimant svarbius sprendimus, pavyzdžiui, keičiant įstatus arba likviduojant bendrovę, reikia gauti daugumos narių sutikimą. Direktorius gali būti paskirtas, tačiau jis nėra etatinis darbuotojas – jo darbas grindžiamas civilinės teisės sutartimi dėl valdymo paslaugų ir jis moka tik minimalų socialinio draudimo mokestį.
- Veiklos apribojimai: Mažoji bendrovė gali užsiimti bet kokia komercine ir ūkine veikla, kaip ir uždaroji akcinė bendrovė (UAB).
- Apskaita ir ataskaitų teikimas: Mažoji bendrovė privalo laikytis apskaitos tvarkymo reikalavimų, teikti finansines ataskaitas ir vykdyti mokestines prievoles, kaip ir uždaroji akcinė bendrovė.
INDIVIDUALI ĮMONĖ (IĮ)
Tai tokia verslo forma, kai savininkas neribotai atsako už įmonės įsipareigojimus, t. y. jo asmeninis turtas gali būti naudojamas įmonės skoloms padengti. Ši verslo forma populiari tarp laisvai samdomų darbuotojų ir mažųjų įmonių. Individualiąją įmonę valdo pats savininkas, kuris gali paskirti kitą asmenį direktoriumi arba vadovu.
Pagrindinės individualios įmonės (IĮ) savybės:
- Individuali įmonė: IĮ priklauso vienam asmeniui ir yra jo valdoma. Savininkas yra vienintelis įmonės steigėjas.
- Neribota atsakomybė: savininkas visiškai asmeniškai atsako už įmonės skolas ir įsipareigojimus. Iškilus įmonės finansinėms problemoms, jo asmeninis turtas gali būti panaudotas skoloms padengti.
- Lengva registracija: IĮ įregistruojama greitai ir su minimaliu dokumentų kiekiu. Paprastai užtenka mokesčių inspekcijai pateikti keletą dokumentų, kad procesas būtų baigtas.
- Privalomojo kapitalo nebuvimas: UAB ar MB), IĮ savininkui nereikia įnešti įstatinio kapitalo.
- Supaprastinta apskaita: IĮ gali naudoti supaprastintą apskaitos sistemą, kuri labai palengvina finansinių dokumentų tvarkymą.
- Visiškas savarankiškas valdymas: IĮ savininkas pats priima visus valdymo sprendimus ir neprivalo jų derinti su kitais dalyviais ar akcininkais, nes įmonėje yra tik vienas steigėjas.
AKCINĖ BENDROVĖ (AB)
Tai viešai prekiaujamos bendrovės forma, kuri privalo atskleisti savo veiklą plačiajai visuomenei ir laikytis griežtesnių apskaitos ir atskaitomybės reikalavimų. Šią formą dažniausiai naudoja didelės bendrovės, ketinančios vykdyti viešą akcijų siūlymą. Lietuvoje minimalus akcinės bendrovės įstatinis kapitalas yra 25 000 EUR. Akcininkų skaičius neribojamas, o akcijomis galima laisvai prekiauti atviroje rinkoje. Akcinės bendrovės valdymo organai yra direktorius, valdytojas arba valdyba. Bendrovės narių atsakomybė yra ribota, t. y. akcininkai asmeniškai neatsako už bendrovės skolas ir įsipareigojimus.
Pagrindinės akcinės bendrovės savybės:
- Įstatinis kapitalas: akcinė bendrovė turi turėti įstatinį kapitalą, padalytą į akcijas. Jis sudaro bendrovės finansinį pagrindą ir gali būti naudojamas skoloms ar investicijoms padengti. Kai kuriose šalyse gali būti nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis.
- Ribota akcininkų atsakomybė: Akcinės bendrovės akcininkai atsako tik tiek, kiek jie investavo į akcijas. Jų asmeninis turtas nerizikuoja dėl bendrovės skolų ir įsipareigojimų.
- Akcijų apyvarta: Akcinės bendrovės akcijas gali parduoti, perleisti ar pirkti kiti asmenys per viešąją rinką arba privačius sandorius. Tai sukuria akcijų likvidumą ir leidžia pritraukti naujų investuotojų.
- Direktorių valdyba: Akcinė bendrovė privalo turėti direktorių valdybą arba panašų organą, kuris valdo bendrovės veiklą, priima strateginius sprendimus ir samdo vykdomuosius direktorius.
- Apskaita ir atskaitomybė: Akcinė bendrovė privalo laikytis teisės aktuose nustatytų apskaitos ir atskaitomybės reikalavimų, teikti finansinius duomenis ir vykdyti mokestines prievoles.
- Viešosios ir uždarosios bendrovės: Akcinės bendrovės gali būti viešosios arba uždarosios. Akcinės bendrovės gali išleisti akcijas plačiajai auditorijai ir joms taikomi griežtesni atskaitomybės ir skaidrumo reikalavimai nei uždarosioms bendrovėms.
- Prekyba vertybinių popierių biržoje: kai kurios akcinės bendrovės gali įtraukti savo akcijas į vertybinių popierių biržos sąrašus, o tai suteikia joms galimybę gauti papildomų finansavimo šaltinių ir padidina jų matomumą rinkoje.
TURITE KLAUSIMŲ?
Užpildykite užklausos formą ir mes su jumis susisieksime kaip įmanoma greičiau